Tapti
Nariu
0

Apie disleksiją

Disleksija yra neurologinės kilmės ypatumas, susijęs su tuo, kaip smegenys apdoroja informaciją. Tai nėra intelekto ar gebėjimų trūkumas – disleksija reiškia kitokį mokymosi ir mąstymo būdą.

Disleksiją turintys žmonės informaciją dažnai apdoroja ne nuosekliai, o per vaizdus, ryšius ir bendrą vaizdą. Dėl to jiems gali būti sunkiau skaityti, rašyti ar skaičiuoti, ypač tada, kai mokymasis grindžiamas tekstais.

Daugelyje ugdymo įstaigų mokymas ir vertinimas vis dar remiasi skaitymu ir rašymu. Todėl žmonėms su disleksija tokia sistema dažnai nėra palanki, nors jų gebėjimai ir potencialas gali būti labai dideli.

Disleksija yra visą gyvenimą trunkantis neurologinis ypatumas, kuris dažniausiai pastebimas vaikystėje, pradėjus mokytis skaityti ir rašyti. Laikui bėgant žmonės išmoksta strategijų, padedančių įveikti kasdienius iššūkius.

Disleksijai būdingi sunkumai

Šie sunkumai nėra tinginystė ar pastangų stoka. Jie kyla dėl skirtingo informacijos apdorojimo.

Žmonėms su disleksija gali būti sunku:

  • skaityti, ypač ilgus tekstus;
  • sekti skaitomą tekstą;
  • suprasti perskaityto teksto prasmę;
  • parašyti žodį ar sakinį iš atminties;
  • suprasti pagrindinę teksto mintį;
  • taikyti rašybos taisykles;
  • rašyti taisyklingai ir įskaitomai;
  • ilgai rašyti (greitai pavargstama);
  • nusirašyti nuo lentos ar rašyti diktuojamą tekstą;
  • atsiminti taisykles ir informaciją;
  • tiksliai suprasti žodines instrukcijas;
  • atkartoti ilgas skaičių ar žodžių sekas.

Disleksiją turinčių žmonių stiprybės

Kartu su sunkumais disleksija dažnai siejama ir su stiprybėmis, kurios atsiskleidžia palaikančioje ir įtraukioje aplinkoje.

Disleksiją turintys žmonės dažnai:

  • lengvai generuoja idėjas;
  • randa kūrybiškus ir netikėtus problemų sprendimus;
  • mąsto vaizdais ir mato bendrą vaizdą;
  • gerai supranta situacijas per istorijas ir pavyzdžius;
  • geba burti žmones ir palaikyti ryšius;
  • yra empatiški ir jautrūs kitiems.

Jiems sekasi geriau, kai mokymasis grindžiamas aiškiais paaiškinimais, įvairiais informacijos pateikimo būdais ir palaikančiu, pagarbiu santykiu.

Mitai ir realybė

MITAS

Disleksija yra reta

REALYBĖ

Manoma, kad disleksija vienaip ar kitaip pasireiškia apie 5-10 % visuomenės (kai kurie tyrimai nurodo dar didesnius skaičius). Mes visi pažįstame žmonių, turinčių disleksiją.

MITAS

Visi žmonės turintys disleksiją skaito vienodai lėtai ar daro tas pačias klaidas.

REALYBĖ

Disleksija pasireiškia labai įvairiai. Vieni žmonės skaito lėtai, bet gerai supranta tekstą, kiti skaito greičiau, tačiau daro daugiau rašybos klaidų. Dar kiti patiria sunkumų tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, skaitant garsiai ar rašant esant įtampai. Disleksijos patirtys ir poreikiai skiriasi kiekvienam žmogui.

MITAS

Žmonės turintys disleksiją yra mažiau protingi.

REALYBĖ

Disleksija nesusijusi su intelektu. Daugelis žmonių turinčių disleksiją pasižymi vidutiniu ar aukštesniu intelektu, dažnai išsiskiria kūrybiškumu, problemų sprendimo ar vizualiniais – erdviniais gebėjimais.

MITAS

Žmonės turintys disleksiją negali sėkmingai mokytis ar siekti karjeros.

REALYBĖ

Daugybė žmonių su disleksija sėkmingai mokosi, baigia studijas ir dirba įvairiose srityse – nuo mokslo, technologijų ir verslo iki meno, dizaino ar sporto. Tinkama pagalba, pritaikyta aplinka ir galimybė pasitelkti savo stiprybes leidžia žmonėms su disleksija pasiekti puikių rezultatų, kurti savo verslus, vadovauti komandoms ir atskleisti savo potencialą.

MITAS

Vaikai „išauga“ iš disleksijos.

REALYBĖ

Disleksija išlieka visą gyvenimą. Tačiau ankstyvas atpažinimas ir tinkama pagalba padeda ženkliai sumažinti sunkumus bei atrasti veiksmingas mokymosi strategijas.

MITAS

Disleksiją galima „išgydyti“.

REALYBĖ

Disleksija nėra liga, todėl ji neišgydoma. Tačiau tinkama pagalba, ugdymo metodai ir priemonės labai pagerina žmogaus gebėjimą mokytis.

MITAS

Žmonės turintys disleksiją tiesiog turi skaityti daugiau, kad įveiktų sunkumus.

REALYBĖ

Vien intensyvesnis skaitymas nepadeda. Reikalingi specialūs metodai, struktūruota pagalba ir individualizuotas mokymas.

MITAS

Disleksiją sukelia tinginystė.

REALYBĖ

Disleksija turi neurologinį ir genetinį pagrindą, todėl nėra susijusi su vaiko pastangų stoka ar motyvacija.

MITAS

Disleksija būdinga tik berniukams.

REALYBĖ

Disleksija pasireiškia tiek mergaitėms, tiek berniukams. 

MITAS

Disleksija yra regos sutrikimas arba akių problema.

REALYBĖ

Disleksija nėra susijusi su prastu regėjimu. Tai neurologinis, su kalbos apdorojimu susijęs ypatumas, lemiantis, kaip smegenys apdoroja rašytinę ir sakytinę kalbą. Akių pratimai ar akiniai disleksijos neišgydo, nors kai kurios vizualinės priemonės gali padėti jaustis patogiau skaitant.

MITAS

Technologijos panaikina disleksijos keliamus iššūkius.

REALYBĖ

Nors technologijos (pvz., garsinės knygos,  garso į tekstą perrašymo programos ir kt.) yra labai naudinga pagalba, žmonėms su disleksija vis tiek būtini pritaikyti mokymo metodai ir aplinkinių supratimas.

Patirtys

#patirtys

Kai baigiau priešmokyklinę klasę, visi vaikai gavo po pieštuką ir trintuką, o aš – tik trintuką, nes nemoku rašyti. Buvo liūdna.

Kasparas 12 m.
#patirtys

„Perskaitei?“ – „Taip, žinoma, tik dar du kartus perskaitysiu, kad suprasčiau“.

Darius 52 m.
#patirtys

Kai sūnus mokėsi raides turėjo susigalvoti savo sistemą. Nes tiesiog susieti garsą su raidės simboliu jam buvo neįveikiama užduotis.

Rūta 44 m.
#patirtys

Man sunku susikaupti skaitant. Skaitau lėtai. Kai nespėjau per skirtą laiką perskaityti teksto, mokytoja pabarė, kad nejudinčiau rankos. Žinau, kad vistiek nepavyktų.

Klemensas 13 m.
Pasitikrink ar turi disleksiją